RŪŠIUOK!

 

Automobilinės atliekos

Panaudotos automobilių dalys - hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai, akumuliatoriai, degalų, tepalų ir oro filtrai - itin kenksmingos aplinkai medžiagos. Netinkamai tvarkomos ir šalinamos sąvartynuose, jos gali kelti pavojų tiek aplinkai, tiek pačių žmonių sveikatai 

Poveikis aplinkai
Automobilių tepalinius amortizatorius, degalų ir tepalų filtrus sudaro metalas ir alyvos ar degalų likučiai. Alyvos atliekų poveikis aplinkai paminėtas anksčiau. Tuo tarpu aplinkoje atsidūręs plienas, iš kurio gaminama didžioji dalis automobilio dalių, tiesiogiai aplinką teršia kur kas mažiau nei alyvos ir sveikatai kelia mažesnę grėsmę. Tačiau iš metalo pagamintas automobilio dalis naudingiau perdirbti nei išmesti į sąvartyną. Pliene yra įvairių medžiagų, geležies, aliuminio, vario, švino, cinko. Nors jos priskiriamos toksinėms medžiagoms, tačiau metalo išmetimą į aplinką galima laikyti netiesiogiai pavojingu. Mat didžiausia kenksmingų medžiagų koncentracija išleidžiama į aplinką ne metalams yrant, o būtent plieno gamybos procesuose. Tuo tarpu perdirbant metalą tausojami ne tik gamtiniai ištekliai, mažiau teršiama nei gaminant plieną iš pirminių žaliavų, bet ir taupoma energija. Metalines automobilių detales perdirbti naudingiau ne tik aplinkosauginiu, bet ir ekonominiu požiūriu.

Automobilinių atliekų perdirbimas.
Perdirbant degalų ir tepalų filtrus, tepalinius amortizatorius išgaunamas metalas ir alyva, o iš oro filtrų - plastmasė ir filtruojanti medžiaga. Alyva yra regeneruojama arba sudeginama. O visos iš automobilio dalių išgautos medžiagos - metalas, švinas, plastmasė - naudojamos pakartotinai, gaminant kitą produkciją. Specialistų teigimu, iš antrinių žaliavų pagamintos detalės kokybe prilygsta gaminamoms iš pirminių žaliavų.

Automobilines atliekas draudžiama:
• maišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis;
• perduoti automobilines atliekas asmenims, neturintiems teisės tvarkyti atliekų.
Automobilinių atliekų tvarkymo galimybės:
• susidariusias, sukauptas atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui;
• palikti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms, jeigu asmuo naudojasi šių įmonių paslaugomis, tvarkydamas savo transporto priemonę.
Informaciją apie atliekų surinkimo taškus, perdirbimo galimybes galima gauti savivaldybių aplinkosaugos skyriuose, akumuliatorių ir baterijų pardavimo vietose, Aplinkos ministerijos tinklalapyje bei kitose informaciniuose leidiniuose.

1. Transporto priemonių akumuliatoriai

1.1. Pavojingumas.
Senuose akumuliatoriuose esančios pavojingos medžiagos kenkia aplinkai ir sveikatai: Švino rūgštiniai akumuliatoriai - tai atlieka, turinti daug pavojingų cheminių medžiagų: sunkiųjų metalų ir elektrolito. Netinkamai tvarkomi seni akumuliatoriai irimo proceso metu ar pažeidus akumuliatoriaus korpusą, į aplinką išskiria daug pavojingų medžiagų. Pavojingos medžiagos užteršia gruntinius vandenis, nuodija dirvožemį, augalus, daro neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Dėl sunkiaisiais metalais ir kitomis pavojingomis medžiagomis užterštos aplinkos daugėja odos infekcijų, onkologinių bei kvėpavimo takų ligų, kraujotakos, imuninės, nervų sistemos bei kitų sutrikimų.

1.2. Reikalavimas rūšiuoti ir atskirai surinkti.
Akumuliatorių atliekos turi būti renkamos atskirai: Baterijų ir akumuliatorių atliekos turi būti surenkamos atskirai, tam skirtuose specialiuose konteineriuose, statinėse, dėžutėse ar kitokiose talpyklose. Pavojingų atliekų šalinimas kartu su nerūšiuotomis komunalinėmis atliekomis yra uždraustas ir reglamentuojamas teisės aktų.
Šis simbolis, kuriuo paženklintos baterijos ir akumuliatoriai, reiškia, kad baterijų ir akumuliatorių atliekas reikia rinkti atskirai, nešalinti jų kartu su nerūšiuotomis komunalinėmis atliekomis. Po surinkimo simboliu esančios raidės nurodo ar tam tikri elementai (Pb=švinas, Cd=kadmis, Hg=gyvsidabris) yra pačioje baterijoje ar akumuliatoriuje.

1.3. Akumuliatorių atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemos: Lietuvoje veikia pavojingų atliekų surinkimo ir perdirbimo sistema: švino rūgštiniai akumuliatoriai sėkmingai perdirbami. Vartotojas nebenaudojamą akumuliatorių gali priduoti atliekų tvarkytojui arba specialiai pažymėtą surinkimo vietą.
Iš vartotojų atliekos surenkamos nemokamai, nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių. Jos dedamos į tam skirtas specialias talpas, kurios yra paženklintos akumuliatorių surinkimo ženklu.
Priduoti akumuliatorių atliekas galima ir į savivaldybės stambiagabaričių atliekų aikšteles arba pavojingų atliekų surinkimo taškus . Tai pat šios atliekos surenkamos visose prekybos vietose, prekiaujančiose šiais gaminiais.
Informaciją apie atliekų surinkimo taškus, perdirbimo galimybes galima gauti savivaldybių aplinkosaugos skyriuose, akumuliatorių ir baterijų pardavimo vietose, Aplinkos ministerijos tinklalapyje bei kitose informaciniuose leidiniuose.

1.4. Perdirbimo svarba. Teisingas akumuliatorių atliekų rūšiavimas, surinkimas, tvarkymas ir perdirbimas saugo aplinką ir tausoja gamtinius išteklius: Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, švino turintys akumuliatoriai ir baterijos turi būti surenkamos ir perdirbamos taip, kad būtų galima pakartotinai panaudoti visas ardymo metu susidarančias atliekas - šviną, plastiką, sieros rūgštį ir kitas chemines medžiagas.
Atiduotos atliekų tvarkytojams, didžioji dalis medžiagų vėl grįžta į rinką ir tarnauja žmonėms kaip nauji produktai. Kita dalis atliekų, kurių neįmanoma perdirbti, šalinama aplinkai saugiu būdu.
Tinkamai renkant senus akumuliatorius ir baterijas bei juos perdirbant, taupomi gamtos resursai ir saugoma aplinka.
 

1.5 Akumuliatorių atliekų tvarkymo galimybės:
• netinkamus naudoti akumuliatorius galima atiduoti jų tvarkymo teisę turintiems atliekų tvarkytojams;
• akumuliatorius galima nemokamai priduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Adresus rasti galite čia: www.am.lt;
• akumuliatorius galima palikti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse, jeigu asmuo tvarkydamas savo transporto priemonę naudojasi šių įmonių paslaugomis. Atsakingai atliekas tvarkančių autoservisų žemėlapį galite rasti čia: www.esuatsakingas.lt.
Akumuliatorių atliekų perdirbimas ir panaudojimas:
Teisingas akumuliatorių atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdirbimas saugo aplinką ir tausoja gamtinius išteklius. Perdirbant akumuliatoriai išardomi, atskiriamos švino plokštės, plastikiniai korpusai, elektrolitas. Iš švino ir plastikinių korpusų gaminami nauji akumuliatoriai, o elektrolitas gali būti naudojamas trąšoms gaminti.

2. Alyvos atliekos

Alyvos atliekos tai mineralinė, pusiau sintetinė ar sintetinė tepimo arba pramoninė alyva, nebetinkama naudoti pagal pirminę paskirtį, pavyzdžiui, naudota vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva, tepimo alyva, turbinų, hidraulinė alyva.

2.2. Alyvų atliekų tvarkymo galimybės: Alyvos atliekų turėtojas (fizinis asmuo) savo pareigą tinkamai atsikratyti atliekomis gali vykdyti pasinaudodamas šiomis galimybėmis:
• Alyvos atliekas perduoti alyvos atliekas turintiems teisę tvarkyti atliekų tvarkytojams;
• Alyvos atliekas perduoti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms, jeigu asmuo naudojasi šių įmonių paslaugomis, tvarkydamas savo transporto priemonę.

2.3. Alyvų atliekų keliamas pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai: Panaudota alyva yra užteršta įvairiais metalais: magniu variu, cinku bei kitais sunkiaisiais metalais. Alyvų atliekose aptinkami chlorinti tirpikliai, PCB (polichlorinti bifenilai yra sintetiniai chlorinti angliavandeniai, turintys savybę kauptis biologiniuose organizmuose bei pasižymintys ilgalaikiu neigiamu poveikiu organizmams). Patekę į aplinką sunkieji metalai bei toksinės medžiagos didina kancerogeninį poveikį, kuris gali sukelti vėžinius susirgimus. Alyvų atliekoms patekus į vandens telkinius jų paviršius padengiamas orui nepralaidžia plėvele, ko pasėkoje mažėja deguonies koncentracija vandenyje, todėl jame esantys gyvi organizmai gali pradėti dusti. Atliekoms susimaišius su vandeniu susidaro emulsija, kuri lengvai pažeidžia vandens gyvūnų kvėpavimo organus, patekus į gruntą gali sutrikti augalų ir dirvožemio organizmų aprūpinimas deguonimi. Ypač didelė žala daroma šioms atliekoms prasiskverbus į gruntinius vandenis, kuriuos intensyviai naudoja žmogus.

2.4. Alyvų atliekas draudžiama:
• maišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis;
• deginti neturint spec. leidimų tai daryti;
• išpilti ar išleisti alyvų atliekas į paviršinio bei požeminio vandens - telkinius bei drenažo ir kanalizacijos sistemas, ant dirvožemio;
• perduoti alyvų atliekas asmenims, neturintiems teisės tvarkyti alyvų atliekų.


2.5. Alyvos atliekas galima priduoti:
• gyventojai ir įmonės panaudotą alyvą gali perduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas
gyventojai panaudotą alyvą gali palikti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse, jeigu asmuo tvarkydamas savo transporto priemonę naudojasi šių įmonių paslaugomis. Atsakingai atliekas tvarkančių autoservisų žemėlapį galite rasti čia: www.esuatsakingas.lt.
Alyvos atliekų perdirbimas
Netinkama naudoti alyva regeneruojama, o iš jos išgaunama bazinė alyva. Perdirbant panaudotą alyvą tausojama energija ir gamtos ištekliai. Pakartotinis medžiagos rafinavimas pareikalauja tik trečdalio energijos, kuri būtų sunaudojama alyvą gaminant iš žaliavinės naftos.

3. Panaudotų automobilių amortizatoriai

Amortizatorių tarnavimo laikui ir stabilumui įtakos turi nepalankios eismo sąlygos, purvas, korozija, druskos ir vanduo. Dažniausios jų keitimo priežastys - susidėvėję amortizatorių koto riebokšliai arba mechaniniai pažeidimai dėl prastų eismo sąlygų. Pažeista amortizatoriaus kapsulė praranda sandarumą ir nebeatlieka savo funkcijų.


3.1. Panaudotų amortizatorių keliamas pavojus aplinkai bei žmonių sveikatai:
• panaudoti amortizatoriai yra pavojinga atlieka dėl juose esančios alyvos. Apie alyvos keliamus pavojus aplinkai skaitykite pastraipoje „Alyvos atliekų keliamas pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai";
• tiek alyvos, tiek metalo gamyboje naudojama energija, kuri išskiria didžiulius šiltnamio dujų kiekius, kurie yra tiesioginiai klimato kaitos ir pasaulinio atšilimo kaltininkai. Perdirbant atliekas sunaudojama daug mažiau energijos, nei jos būtų reikėję naujiems produktams pagaminti.

3.2. Amortizatorių tvarkymo galimybės:
• Susidariusius amortizatorius gyventojai gali perduoti atliekų tvarkytojui turinčiam teisę tvarkyti tokias
• netinkamus naudoti amortizatorius gyventojai gali perduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas;
• palikti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms, jeigu asmuo tvarkydamas savo transporto priemonę naudojasi šių įmonių paslaugomis. Atsakingai atliekas tvarkančių autoservisų žemėlapį galite rasti čia: www.esuatsakingas.lt;
• amortizatorių atliekas galima atiduoti į savivaldybėms priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Adresus rasti galite čia: www.am.lt.

3.3. Panaudotų amortizatorių perdirbimas:
• perdirbant amortizatorius išgaunamas metalas, alyva bei guma. Gaminant naują metalą sunaudojama daug energijos ir išskiriami didžiuliai šiltnamio dujų kiekiai, kurie yra tiesioginiai klimato kaitos ir pasaulinio atšilimo kaltininkai. Todėl perdirbant metalą yra tausojami ne tik gamtiniai ištekliai, bet ir mažiau teršiama gamta bei taupoma energija. Apie amortizatoriuose esančios alyvos perdirbimą skaitykite skyriuje „Alyvos atliekų perdirbimas";
• amortizatoriuose esanti guma - tai netinkama perdirbti pavojingoji atlieka, kuri turi būti sudeginama specialiuose atliekų deginimo įrenginiuose.

4. Panaudoti automobilių kuro, tepalo ir oro filtrai

Tai itin pavojingos aplinkai atliekos. Dėl jose esančių kuro ir tepalo liekanų, netinkamai tvarkomos jos gali kelti pavojų tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai.

4.1. Panaudotų filtrų keliamas pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai:
• automobilių kuro ir tepalo filtrus sudaro metalas, alyva bei filtruojantis elementas. Apie alyvos keliamus pavojus aplinkai skaitykite pastraipoje „Alyvos atliekų keliamas pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai";
• didžiausia kenksmingųjų medžiagų koncentracija išleidžiama į aplinką ne metalams yrant, o juos naudojant gamyboje. Metalą galima perdirbti neribotą kiekį kartų, dėl to jo pagrindinės savybės nekinta, o perdirbant sunaudojama daug mažiau energijos negu naujai gaminant iš metalo rūdos. Perdirbant metalą taupomos pirminės žaliavos, todėl mažėja metalo kasybos ir rūdos transportavimo
daromas poveikis aplinkai.


4.2. Automobilių kuro, tepalo ir oro filtrų tvarkymo galimybės:
• susidariusias atliekas gyventojai gali perduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę jas tvarkyti;
atliekas galima palikti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms
įmonėms, jeigu asmuo tvarkydamas savo transporto priemonę naudojasi šių įmonių paslaugomis. Atsakingai atliekas tvarkančių autoservisų žemėlapį galite rasti čia: www.esuatsakingas.lt;
• naudotų filtrų atliekas galima atiduoti į savivaldybėms priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Adresus rasti galite čia: www.am.lt.
Automobilių kuro, tepalo ir oro filtrų perdirbimo galimybės:
• perdirbant kuro ir tepalų filtrus išgaunamas metalas ir alyva, o iš oro filtrų - plastmasė ir filtruojanti medžiaga. Apie alyvos perdirbimo galimybes skaitykite „Alyvos atliekų perdirbimas";
• metalas - tai atlieka, kuri gali būti perdirbama neribotą kiekį kartų. Perdirbtą metalą naudojant naujiems produktams gaminti tausojama energija ir gamtos ištekliai.

5. Naudotos padangos

Tai atlieka, galinti ilgam užteršti mūsų aplinką, nes suyra tik per kelis šimtus metų.


5.1. Naudotų padangų keliamas pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai
Pamiškėse, grioviuose ar upės pakrantėse išmėtytos padangos ne tik darko vaizdą, bet gali tapti ir gaisro priežastimi. Padanga yra naftos produktas, todėl degdama į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų.
Naudotas padangas draudžiama:
• šalinti kartu su komunalinėmis atliekomis. Netinkamai padangomis atsikračiusiems gyventojams (iki vieno kubinio metro) gresia įspėjimas arba bauda nuo 100 iki 200 litų.


5.2. Naudotų padangų tinkamas sutvarkymas:
• nusidėvėjusias padangas galima nemokamai atiduoti padangų platinimo vietose tuomet, kai jos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir jų yra tiek, kiek perkama naujų;
• gyventojai nusidėvėjusias padangas gali atiduoti į savivaldybėms priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Adresus rasti galite čia: www.am.lt. Į šias aikšteles gyventojai per metus nemokamai gali atiduoti iki 4 lengvųjų automobilių padangų.

5.3. Naudotų padangų perdirbimas:
• guma - pagrindinė padangų sudedamoji dalis, kurios savybės, net ir pasibaigus padangų eksploatavimo laikui, nedaug pakinta. Padangas galima perdirbti, atskiriant gumą nuo kitų sudedamųjų dalių (metalo, tekstilės). Padangų guma gali būti naudojama asfaltbetoniui, guminėms dangoms (pvz., vaikų žaidimo aikštelių), automobilių statymo apsauginiams kuoleliams gaminti;
• nusidėvėjusios padangos gali būti naudojamos energijai gauti. Lietuvoje tokiu tikslu padangas naudoja AB „Akmenės cementas". Jos yra deginamos naudojant specialius filtrus, kurie neutralizuoja išsiskiriančias kenksmingąsias

medžiagas. Deginimas vyksta itin aukštos temperatūros krosnyje, o susidarę pelenai panaudojami cementui gaminti.

 

 

Į viršų