Kontaktai

Subaru istorija

Grįžti atgal

Subaru – japoniškų automobilių gamintojas, Fuji Heavy Industries Co., Ltd. (FHI) kompanijos padalinys. „Subaru“ (tariama sùbaru) japonų kalba reiškia žvaigždžių spiečių Sietyną (Plejades), kuris yra pavaizduotas ir Subaru logotipe.

Sietyne (dar žinomo Septynių Seserų Plejadžių vardu) yra tik šešios plika akimi matomos žvaigždės. Subaru logotipe šios žvaigždės sibolizuoja penkias įmones, kurios po II pasaulinio karo susijungė į vieną didelę kompaniją. Nors ir būdama mažesnė už konkurentų kompanijas, Subaru daugelį metų yra itin pelninga. Šiuo metu nedidelę dalį Subaru akcijų turi Toyota Motor Corporation.

Subaru. Nuo tada iki dabar

Subaru pradžia yra laikoma 1917 m., kai buvo įkurta „The Aircraft Research Laboratory“, vadovaujama Chikuhei Nakajima, kuri 1931 m. buvo reorganizuota į „Nakajima Aircraft Co., Ltd“, kuri buvo didžiausia lėktuvų gamintoja Japonijai II pasaulinio karo metu.

Po karo įmonė buvo vėl reorganizuota, šįkart į „Fuji Sangyo Co, Ltd.“, kuri 1950 m. buvo suskaidyta į 12 mažesnių kompanijų, tačiau 1953–1955 m. keturios iš šių išskaidytų kompanijų ir viena nauja kompanija buvo apjungtos ir tokiu būdu susiformavo šiandien mums gerai žinoma Fuji Heavy Industries (FHI).

1917–1945 m. Orlaivių pramonė tapo gamyklos pagrindu.

Įvykiai, po kurių atsirado viena iškiliausių Japonijos pramonės grupių, gaminančių oro ir sausumos transporto įrangą, prasidėjo 1917 m. Vienas japonas, vardu Chikuhei Nakajima, suprato, kokia milžiniška ateities perspektyva atsiveria orlaiviams su vidaus degimo varikliais, ir Japonijos Gunma provincijos Ota mieste įkūrė orlaivių mokslinių tyrimų laboratoriją. Verslas greitai vystėsi, todėl praėjus kiek daugiau nei 10 metų Nakajima įkurta bendrovė pavadinama „Nakajima Aircraft Co. LTD“.

Baigiantis ketvirtajam dešimtmečiui pasaulį išvydo nedidelis kibirkštinio uždegimo variklis, kurio cilindrai buvo arba išdėstyti vertikalia eile, arba horizontaliai vienas prieš kitą iš abiejų alkūninio veleno pusių. Kadangi pastarąjį sprendimą buvo lengva įgyvendinti, o toks variklis buvo stabilus ir patikimas, jis ir buvo plačiai naudojamas gaminant orlaivius. Net Chikuhei Nakajima savo orlaiviui pasirinko šį vadinamąjį opozicinį variklį.

1946–1952 m. Automobilių pramonės pradžia.

Po Antrojo pasaulinio karo nusiaubtoje Japonijoje atėjo didelių pertvarkymų metas. „Nakajima“ oro transporto bendrovė buvo pervadinta „Fuji Sanguo Co.“, panaudojus įžymiausio šalies kalno vardą. Europoje tuo laiku buvo populiarūs lengvasvoriai dviejų ratų motoroleriai, ir ši mada paplito Japonijoje. „Fuji“ jau turėjo pagaminusi atitinkamą variklį, o 1946 m. bendrovė išleido pirmąją sausumos transporto priemonę – motorolerį RABBIT. Toliau buvo pereita į komercinių transporto priemonių sektorių. Penktojo dešimtmečio pabaigoje buvo pradėti gaminti autobusai su tuo metu neįprastu monokoko kėbulu.

1953–1959 m. „Fuji Heavy Industries Ltd.“ pradeda gaminti SUBARU.

Šeštąjame dešimtmetyje bendrovė augo pašėlusiu greičiu. 1953 m. bendrovė gamybos veiklą vykdė penkiose skirtingose vietose, kurios orientavosi į tam tikros rūšies transportą. Įvairių rūšių veiklai buvo nuspręsta suteikti vieną pavadinimą – „Fuji Heavy Industries Ltd.“. Bendrovės logotipas yra žinomas Tauro žvaigždynas, o Japonijoje tai simbolizuoja atgimimą ir jėgą. Šešios ryškiausios žvaigždės sudaro žvaigždyną, Japonijoje vadinamą SUBARU, Švedijoje – Plejadėmis.

Automobilių pramonė Japonijoje augo labai greitai, o kai kurios iš konkuruojančių bendrovių pradėjo licencijuotą užsienio markių automobilių gamybą, taip siekdamos įsiskverbti į besiplečiančią lengvųjų automobilių rinką. Bet „Fuji Heavy Industries Ltd.“ siekė aukštesnių tikslų. 1958 m. bendrovė išleido mažą automobilį, pritaikytą Japonijos automobilininkų poreikiams. Automobilis buvo pavadintas SUBARU 360. Tais pačiais metais nauju mokomuoju orlaiviu T-1 buvo atliktas vienas iš pirmųjų bandomųjų skrydžių. Taip prasidėjo reaktyvinių lėktuvų era.

1960–1969 m. Gamybos įvairovė.

SUBARU 360 buvo nepaprastai sėkmingas automobilis, o septintojo dešimtmečio pradžioje šią sėkmę pratęsė jo įpėdinis – furgonas SAMBAR. Be RABBIT motorinių rogių, bendrovė pradėjo gaminti sodo traktorius, kitas mašinas ir stacionarius variklius. 1965 m. iš gamyklos išriedėjęs SUBARU 1000 tapo pirmuoju Japonijoje masinės gamybos automobiliu su priekiniais varančiaisiais ratais. Automobilyje buvo sumontuotas lengvasvoris ir kompaktiškas opozicinis variklis, kuris jau buvo naudojamas orlaiviuose. Beveik 40 metų šio tipo variklis buvo grupės gaminamų automobilių pagrindu. Bendrovės sunkiosios pramonės padalinys ėmėsi riedmenų gamybos – pradėti gaminti greitieji traukiniai HATSUKARI, o orlaivių padalinys pradėjo gaminti sraigtasparnius, įvairius sportinius ir verslo klasės lėktuvus. Septintojo dešimtmečio pabaigoje „Fuji Heavy Industries Ltd.“ siūlomų gaminių asortimentas buvo stebėtinai įvairus.

SUBARU imasi lyderio vaidmens

Gandas apie patikimus SUBARU automobilius pasklido po visą pasaulį, o pardavimo apimtys nesustojamai augo. Variklis BOXER buvo skiriamasis SUBARU ženklas, o 1972 m. išleidus SUBARU LEONE universalą šis variklis buvo pirmą kartą suderintas su keturių ratų pavara. Taip gimė unikali nuolatinės keturių ratų pavaros AWD Symetrical Drive koncepcija.

1972 m. LEONE ir 2010 m. LEGACY modelius skiria 38 visapusio tobulinimo metai, todėl šiandien šiuolaikiniuose SUBARU puikiai dera važiavimo komfortas, sportiškumas ir visureigio galimybės. SUBARU triumfo žygis prasidėjo su LEONE, kuris tapo pagrindiniu „Fuji Heavy Industries Ltd.“ gaminiu. 2000 m. transporto priemonių gamyba sudarė 85% visų grupės pajamų. JAV Subaru automobiliai greitai tapo populiarūs jaunų ir išsilavinusių žmonių tarpe, net Ford Bronco, Jeep Wagoneer ar prabangiųjų Volvo gerbėjai susižavėjo šia lengavsvore SUV alternatyva.

Gamybos mastai augo ir kituose sektoriuose, o technologijos buvo plėtojamos sekant mokslinius išradimus ir naujoves. Gamindama dyzelinu varomus tolimųjų reisų autobusus ir viešojo transporto riedmenis, bendrovė įsisavino aukštąsias technologijas ir greitąsias transporto priemones, o vėliau ėmė gaminti daugkartinius erdvėlaivius kartu su „American Boeing“ ir Japonijos aeronautikos ir kosmoso administracija NASD. Ir šiandien bendrovė „Fuji Heavy Industries Ltd.“ vadovaujasi tuo pačiu bekompromisiu požiūriu visose savo veiklos srityse – tai buvo būdinga Chikuhei Nakajima, 1917 metais pradėjusiam tyrinėti skraidančiuosius aparatus mažame Ota mieste.

Grįžti atgal